Deginantis laimikis

Šiandien turiu būti dėkinga visagaliam Facebook'ui, kad pagaliau apsilankiau vietinėje Utenos kepyklėlėje "Vanilinis dangus". Tiek teigiamų atsiliepimų girdėta, tiek kartų pro šalį praeita žiūrint į išrikiuotų keksiukų kepurėles, bet užeiti laiko taip ir nesurasta. Laimei laiku suspaudžiau kompiuterio mygtukus ir laimėjau jų skelbtą konkursą, tad ėjau kaip ir "iš reikalo" :) O ir laimėjimas skanus - kokteilis "Kruvinoji Meri".

Kadangi ėjau su mažuoju E, tai vietą atsisėsti išrinko jis (aišku po to penkiskart persigalvojo) ir kol laukėm savo kokteilių, pirma mintis atėjusi į galvą - kodėl anksčiau čia neužeidavom? Jauku, šviesu, malonu, tikiu kad ir skanu. Gaila skonių neišbandžiau, bet tai bus priežastis užeiti darkart. Užtai E liko sužavėtas savo braškinio kokteilio dydžiu, tūriu ir grožiu. Ir kur čia nesigrožėsi, kai kvapnaus kokteilio kepurėje pūpso didžiulė braškė. Išgėrė, tiksliau išsiurbė, iki pat dugno ir įvertino "labai skanu".

Ragavau ir aš, bet po "Merės", tai skonio kaip ir nepamenu :) O "Merė" ten karšta, tiesiog deginanti. Pati ta, kai visą dieną lyja ir net sėdint namuose pradeda šalti kojos. Ir ta šalta, rasota stiklinė apgaulinga (ji ir E dėmesį traukė, nes vis prašė paragauti), nes viduje slepiasi kaitra, kuri tikrai gerai išjudina kraują. Aišku švelnumų mėgėjams būtų ne kas, bet "aštriamėgiams" - tobulai skanus kokteilis. Jau žinau kam jį rekomenduosiu :)

Va taip skaniai valanda vakaro ir prabėgo. Pasižadu pati sau, kad tikrai pas juos sugrįšiu dar ne vieną kartą.