Morkų tortas niekam nėra naujiena. Jau net viduramžiais morkos buvo sėkmingai panaudojamos desertų gamybai, nes kiti saldikliai daugeliui buvo tiesiog neįperkami, o morka - viena saldžiausių daržovių (neskaitant cukrinio runkelio). Nors pačio morkų torto ištakos yra labai ginčytinos (savaime suprantama, kad visi nuopelnus bando prisiimti sau), tačiau jo atgimimas ir išpopuliarėjimas nenuginčytinai prasidėjo Anglijoje, iškart po antrojo pasaulinio karo. Ir nors yra šimtai variantų (su riešutais, razinomis ir pan.), bet aš pasirinkau patį paprasčiausią ir greičiausią variantą. Ir jis visai nenuvylė, nes kepiau jau du kartus, ir abu kartus išnyko žaibišku greičiu (nes morkų tai nesijaučia :) )
Iš duotų produktų iškepa 1 biskvitas 16 cm skersmens kepimo formoje. Aš jį pjoviau pusiau, nes kitaip nesigavo. Norint aukštesnio torto reikėtų išsikepti 2 tokius biskvitus.
Biskvitas:
200 g šviežių morkų,
3 kiaušiniai,
1/2 st. cukraus,
150 g sviesto,
1 a.š. kepimo miltelių,
1 st. miltų,
1 nedidelės citrinos žievelė.
Kremas:
125 g maskarponės,
200 g riebios grietinėlės,
cukraus pagal skonį (dėjau maždaug 3 v.š. cukraus pudros),
pusės citrinos sulčių.
Biskvitas: morkas nuvalyti ir sutarkuoti smulkia tarka. Kiaušinių trynius atskirti nuo baltymų ir sudėti į morkas. Taip pat sudėti cukrų, nutarkuotas citrinos žieveles, tirpintą sviestą, miltus su kepimo milteliais ir gerai išmaišyti (užtenka ir paprasto šaukšto, mikseris čia nėra būtinas). Likusius baltymus išplakti iki standžių putų ir atsargiai įmaišyti į tešlą. Viską sukrėsti į kepimo formą ir kepti 180-200 laipsnių karštumo orkaitėje, apie 30 min. Atvėsusį biskvitą perpjauti į dvi lygias dalis.
Kremas: maskarponę suplakti su grietinėle. Kai kremas pradės tirštėti, suberti cukrų/cukraus pudrą, supilti citrinos sultis (kiekį reguliuoti pagal skonį) ir gerai išplakti. gaunasi tirštas ir standus kremas.
Gautu kremu sutepti biskvitus, o likusiu kremu - aptepti torto šonus ir viršų.
Skanaus!
