Tortas "Pasakiškas medutis"

Prieš gerą dešimtį metų išgirdus "Medaus tortas" niekam nekildavo papildomų klausimų, nes visi žinojo kas tai per tortas, kokio skonio tikėtis ir kiekviena save gerbianti šeimininkė turėdavo savo slaptą receptą. Šiais laikais, kai viskas tobulėja ir niekas nestovi vietoje, išgirdus "Medaus tortas", jau nežinai ko tikėtis, nes jų yra tiek daug rūšių, kad neužtektų ir abiejų rankų pirštų suskaičiuoti. Kadangi aš užaugau su klasikiniu medučiu, kuris visada būdavo iš plonų meduolinių kočiotų lakštų, puoštas trupiniais ir cukraus pudra išbarstytu ornamentu, todėl man kaskart būna atradimas, kai užtinku receptą su slyvomis, riešutais, karamele ar dar kažkuo. Todėl viešai pasižadu, kad šiais metais išbandysiu kuo daugiau medaus tortų receptų su įvairiausiomis variacijomis (aš jau net "pagavau azartą" ieškoti kažko nematyto/negirdėto/neragauto).
O dabar siūlau paragauti man asmeniškai vieno iš skaniausių ir lengviausiai pagaminamų tortų. Beje, receptą radau kažkur interneto platybėse, kažkokiame rusaičių forume, jau su tokiu skambiu pavadinimu - "Pasakiškas medutis", bet kadangi pats tortas man laaabai skanus, tai pritardama autorei jį ir palikau :)

Lakštai:
4 v.š. medaus
2 a.š. sodos
300 g cukraus
80 g sviesto
4 v.š. vandens
4 kiaušiniai
5-6 st. miltų (man dažniausiai prireikia 7 st.)

Pertepimas:
800 g 30proc. grietinės
200 g cukraus pudros/cukraus
1 citrinos žievelė ir sultys
2 a.š. vanilinio cukraus
0,5 l 36proc grietinėlės
200 g kondensuoto pieno

Lakštai: sviestą ištirpinti dubenyje ant vandens garų (aš tirpinu tiesiogiai ant silpnos ugnies). Suberti sukrų, supilti vandenį ir maišant pakaitinti kol cukrus ištirps. Sudėti medų ir dar pakaitinti, kol medus ištirps. Maišant suberti sodą ir maišyti kol soda nustos putoti. Dubenį nuimti nuo garų vonelės ir dar į karštą masę suberti 2 st. miltų. Išmaišyti, uždengti ir palikti kol truputį pravės. Į pravėsusią tešlą, maišant, po vieną sumušti kiaušinius ir po stiklinę suberti likusius miltus. Užminkyti vidutinio minkštumo, prie rankų nelimpančią tešlą. Uždengti ir palikti 30 min. pastovėti kambario temperatūroje. Po pusvalandžio tešlą padalinti į vienodus gabalėlius (man gaunasi 9 lakštai 26 cm skersmens), plonai iškočioti (geriausia tai daryti iškart ant kepimo popieriaus), išpjauti norimo dydžio lakštą (galima išsipjauti ir jau iškepusi lakštą, bet man patogiau pjauti dar nekeptą), jį subadyti ir kepti apie 5 min, 200 laipsnių karštumo orkaitėje. Iškepusius lakštus nuimti nuo kepimo popieriaus ir atvėsinti.
Pertepimas: šaltą grietinę sumaišyti su cukrumi, vanilinu, nutarkuota citrinos žievele, išspaustomis sultimis ir išplakti iki standaus, tiršto kremo. Atšaldytą grietinėlę suplakti iki lengvo sutirštėjimo. Nesustojus plakti supilti kondensuotą pieną ir išplakti iki tvirtų putų. Grietinę palengva įmaišyti į grietinėlę ir gausiai pertepti iškeptus lakštus (dar galima lakštus pašlakstyti šalta arbata ar skiestomis sultimis, bet nėra būtina). Suteptą tortą 30 min. palaikyti kambario temperatūroje, tada nakčiai dėti į šaldytuvą, o ryte papuošti ir skanauti.
Skanaus!

Pyragėliai "Bulvytės"

Taip jau nutiko, kad Naujieji metai pas mus atėjo be nuosavo torto. Nors planuose ir mintyse buvo vienas, pagal dariusiųjų komentarus pats skaniausias, bet jis taip ir liko tik mintyse. Bet tai nereiškia, kad nebus įgyvendintas. O kadangi kepiau keletą tortų kitiems žmonėms, tai turėjau likusių biskvitų atraižų, kurių niekas nenorėjo suvalgyti, o išmesti.... maisto išmesti juk negalima! Ir pačią paskutinę senųjų metų dieną, prieš pat išeinant iš namų, gimė išganinga mintis - "Bulvytės" iš vaikystės (arba cake pops'ai. Tereikėtų tik pagaliuko ir gražesnio dekoro). Kadangi norėjau daug, tai dariau graikinio riešuto dydžio, bet jei laikantis tradicijų, tai jie turėjo būti kelis kartus didesni. Bet svarbiausia kad skonis nuo dydžio nė kiek nenukentėjo :)

apie 700 g šokoladinio biskvito trupinių
1 pakelis sviesto
200 g kondensuoto pieno
3-4 v.š. kakavos
šlakelis kavos likerio

Apvoliojimui:
2 v.š. kakavos
3 v.š. cukraus pudros

Kambario temperatūros sviestą išplakti iki purumo. Plakant supilti kondensuotą pieną, kavos likerį ir suberti kakavą. Išplakti iki vientisos masės ir sudėjus biskvito trupinius viską gerai išmaišyti (patogiausia tai daryti ranka). Formuoti norimo dydžio pyragėlius, apvolioti kakavos-cukraus pudros mišinyje ir dėti į šaldytuvą, kad sustingtų.
Skanaus!

Morkų tortas "Rudens bučinys"

Morkų tortas niekam nėra naujiena. Jau net viduramžiais morkos buvo sėkmingai panaudojamos desertų gamybai, nes kiti saldikliai daugeliui buvo tiesiog neįperkami, o morka - viena saldžiausių daržovių (neskaitant cukrinio runkelio). Nors pačio morkų torto ištakos yra labai ginčytinos (savaime suprantama, kad visi nuopelnus bando prisiimti sau), tačiau jo atgimimas ir išpopuliarėjimas nenuginčytinai prasidėjo Anglijoje, iškart po antrojo pasaulinio karo. Ir nors yra šimtai variantų (su riešutais, razinomis ir pan.), bet aš pasirinkau patį paprasčiausią ir greičiausią variantą. Ir jis visai nenuvylė, nes kepiau jau du kartus, ir abu kartus išnyko žaibišku greičiu (nes morkų tai nesijaučia :) )

Iš duotų produktų iškepa 1 biskvitas 16 cm skersmens kepimo formoje. Aš jį pjoviau pusiau, nes kitaip nesigavo. Norint aukštesnio torto reikėtų išsikepti 2 tokius biskvitus.

Biskvitas:
200 g šviežių morkų,
3 kiaušiniai,
1/2 st. cukraus,
150 g sviesto,
1 a.š. kepimo miltelių,
1 st. miltų,
1 nedidelės citrinos žievelė.

Kremas:
125 g maskarponės,
200 g riebios grietinėlės,
cukraus pagal skonį (dėjau maždaug 3 v.š. cukraus pudros),
pusės citrinos sulčių.

Biskvitas: morkas nuvalyti ir sutarkuoti smulkia tarka. Kiaušinių trynius atskirti nuo baltymų ir sudėti į morkas. Taip pat sudėti cukrų, nutarkuotas citrinos žieveles, tirpintą sviestą, miltus su kepimo milteliais ir gerai išmaišyti (užtenka ir paprasto šaukšto, mikseris čia nėra būtinas). Likusius baltymus išplakti iki standžių putų ir atsargiai įmaišyti į tešlą. Viską sukrėsti į kepimo formą ir kepti 180-200 laipsnių karštumo orkaitėje, apie 30 min. Atvėsusį biskvitą perpjauti į dvi lygias dalis.
Kremas: maskarponę suplakti su grietinėle. Kai kremas pradės tirštėti, suberti cukrų/cukraus pudrą, supilti citrinos sultis (kiekį reguliuoti pagal skonį) ir gerai išplakti. gaunasi tirštas ir standus kremas.
Gautu kremu sutepti biskvitus, o likusiu kremu - aptepti torto šonus ir viršų.
Skanaus!

Šiltos vištienos kepenėlių salotos

Mano salotų odisėja sėkmingai tęsiasi. Šįkart - šiltos, sočios ir su pamirštomis vištienos kepenėlėmis.

Virtas burokėlis,
salotų lapų mišinys,
vištienos kepenėlės
1 kiaušinis,
keletas šaukštų kukurūzų miltų,
prieskoniai,
sviestas/aliejus kepimui

Burokėlį supjaustyti ir kartu su salotų lapais sudėti į lėkštę (galima dar pašlakstyti mėgiamu užpilu). Vištienos kepenėles paprieskoniuoti, merkti į kiaušinio plakinį, tada apvolioti kukurūzų miltuose ir kepti įkaitintame aliejuje ar svieste. Dar karštas kepenėles dėti ant pasiruoštų salotų ir iškart patiekti.
Skanaus!

Tuno salotos su brokoliais

Nieko naujo, viskas labai paprasta ir seniai žinoma, bet kaip žinia, tai kas yra pamiršta seno, atsiminus tampa nauju. Taip ir man su salotomis. Gal kažkoks vitaminų trūkumas, gal vasaros ilgesys, bet artėjant žiemai vis labiau norisi žalių, šviežių, ryškių salotų, o ne tradicinės šaltojo periodo baltos mišrainės. Kai tokie norai užeina vakarais, tenka "iškratyti" šaldytuvo daržovių skyrių ir gaminti iš to ką randi. O kartais ir visai skaniai pavyksta :)

Brokolis,
virtas kiaušinis,
smulkintas tunas aliejuje,
pievagrybiai,
salotų lapų mišinys

Brokolių žiedynus 1-2 min. apvirti pasūdytame vandenyje, išgriebti ir palikti nusivarvėti. Pievagrybius supjaustyti plokštelėmis. Virtą kiaušinį supjaustyti skiltelėmis. Salotų lapų mišinį dėti į lėkštę, ant jų sudėti pievagrybius, tuną, kiaušinius ir brokolius.
Skanaus!

P.S. druskos ir užpilo man nereikėjo, užteko nuo tuno.

Kišas su soromis ir moliūgu

Jei tikėti protingais dėdėmis ir tetomis, tai sorų kruopose gausu įvairių amino rūgščių, B grupės vitaminų (kurie saugo organizmą nuo depresijos, reguliuoja kraujo spaudimą, gražina odą bei plaukus ar net gerina atmintį), geležies, riebalinių aliejų, kurie padeda įsisavinti kai kuriuos vitaminus ir pan. Todėl nenuostabu, kad kažkada tai buvo bene pagrindinė kruopa iš kurios gamindavo ir miltus, ir sriubas, ir desertus ir net gėrimus. Deja, kaip ir šiais laikais, taip ir anais, vienos naujovės keičia kitas ir paplitus ryžiams, grikiams, kukurūzams soros buvo nepelnytai užmirštos ir išstumtos iš kasdienio raciono. Ir vieną gražią dieną, stovėdama parduotuvėje ir nagrinėdama kruopų įvairovę užkliuvau būtent už sorų pakelio. Nusipirkau (tiesiog smalsumas nugalėjo), ir tik tada pagalvojau, kad gyvenime nesu su jomis susidūrusi, net neįsivaizdavau kaip jas virti, todėl prisėdau prie literatūros ir ėmiau ieškoti kažko, kas nebūtų vien tik košė. Taip atradau kišą, kuris sužavėjo ne tik mane, bet ir visus valgiusius, nes nė vienas negalėjo pasakyti iš ko jis pagamintas, o pagrindinis spėjimas buvo - varškė. Todėl drąsiai galiu teigti, kad sorų kruopos - mano metų atradimas, kuris vis dažniau bus įtraukiamas į šeimos meniu.

Pagrindas:
300 g sviesto
150 ml vandens
500 g miltų
žiupsnis druskos

Įdaras:
300 g moliūgo
250 g sorų kruopų
500 ml pieno
3 v.š. cukraus
3 kiaušinių tryniai
100 ml riebios grietinėlės
100 g fermentinio sūrio
2 v.š. grietinės
sviesto
žiupsnelis druskos

Pagrindas: minkštą sviestą šluotele (mikseris čia visai nereikalingas) gerai sumaišyti su vandeniu ir druska. Atsargiai įmaišyti miltus, gerai išminkyti ir suvyniojus į maistinę plėvelę palaikyti 15-25 min kambario temperatūroje. Išimti tešlą iš maišelio, iškočioti ant miltais pabarstyto stalo, įtiesti į kepimo formą, šakute subadyti (kad neatsirastų pūslių kepant) ir kepti 15 min, 180 laipsnių karštumo orkaitėje.
Įdaras: soras išvirti piene pagal instrukciją ant pakelio. Įberti druskos ir cukraus. Moliūgą nuvalyti ir padalinti į dvi dalis. Vieną dalį supjaustyti smulkiais kubeliais, o kitą - sutarkuoti. Kubelius apkepinti keptuvėje su sviestu ir cukrumi. Kiaušinių trynius šluotele suplakti su grietinėle, grietine ir tarkuotu fermentiniu sūriu. Gautą masę sumaišyti su išvirta sorų koše ir tarkuotu moliūgu. Paruoštą įdarą dėti ant apkepto pagrindo, ant viršaus sudėti kepintus moliūgo kubelius ir kišti atgal į orkaitę dar 10-15 min. Ragauti galima tiek šiltą, tiek ataušusį, bet man buvo skaniausias pernakt pastovėjęs šaldytuve.
Skanaus!
Shape menu

P.S. iš atlikusios pagrindo tešlos iškepiau cukruotų sausainių :)

Turkiškas aguonainis

Esu iš tų keistų žmonių, kurie nejaučia jokios simpatijos šokoladainiams (kaip galima nemėgti pyrago su daug šokolado? Galima :) ), bet negaliu atsispirti aguonainiams. Ir ne bet kokiems, o drėgniems, klampiems ir labai saldiems, kurių užtenka mažyčio gabalėlio, kad praskaidrėtų visa diena. Būtent tokį užtikau kažkur internete, su žyma 'Turkijos virtuvė' (Haşhaş tatlısı) ir jokio kitokio nebekepu. Tik nereikia labai išsigąsti, kad tiek tešla, tiek pats pyragas gaunasi nelabai minkštas ir iškilęs, bet cukraus sirupas padaro savo darbą ir pyragas tampa minkštas ir beprotiškai skanus.

1 st. manų kruopų
1 st. aguonų
1 st. miltų
2 a.š. kepimo miltelių
2 a.š. vanilinio cukraus
0,5 st. cukraus
0,5 st. aliejaus
2 kiaušiniai

Sirupas:
2 st. cukraus
2,5 st. vandens

Pyragas: manus sumaišyti su miltais, aguonomis, kepimo milteliais, vanilinu ir cukrumi. Supilti aliejų, sumušti kiaušinius, gerai išmaišyti, dėti į kepimo formą (geriau į vientisą, o ne atsegamą), išlyginti paviršių ir kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje, apie 30 min.
Sirupas: vandenį supilti į puodą, suberti cukrų ir užvirinus pavirti 10-15 min. Sirupą truputį pravėsinti ir supilti ant karšto pyrago. Patiekti visiškai atvėsusį.
Skanaus!