Morkų tortas "Rudens bučinys"

Morkų tortas niekam nėra naujiena. Jau net viduramžiais morkos buvo sėkmingai panaudojamos desertų gamybai, nes kiti saldikliai daugeliui buvo tiesiog neįperkami, o morka - viena saldžiausių daržovių (neskaitant cukrinio runkelio). Nors pačio morkų torto ištakos yra labai ginčytinos (savaime suprantama, kad visi nuopelnus bando prisiimti sau), tačiau jo atgimimas ir išpopuliarėjimas nenuginčytinai prasidėjo Anglijoje, iškart po antrojo pasaulinio karo. Ir nors yra šimtai variantų (su riešutais, razinomis ir pan.), bet aš pasirinkau patį paprasčiausią ir greičiausią variantą. Ir jis visai nenuvylė, nes kepiau jau du kartus, ir abu kartus išnyko žaibišku greičiu (nes morkų tai nesijaučia :) )

Iš duotų produktų iškepa 1 biskvitas 16 cm skersmens kepimo formoje. Aš jį pjoviau pusiau, nes kitaip nesigavo. Norint aukštesnio torto reikėtų išsikepti 2 tokius biskvitus.

Biskvitas:
200 g šviežių morkų,
3 kiaušiniai,
1/2 st. cukraus,
150 g sviesto,
1 a.š. kepimo miltelių,
1 st. miltų,
1 nedidelės citrinos žievelė.

Kremas:
125 g maskarponės,
200 g riebios grietinėlės,
cukraus pagal skonį (dėjau maždaug 3 v.š. cukraus pudros),
pusės citrinos sulčių.

Biskvitas: morkas nuvalyti ir sutarkuoti smulkia tarka. Kiaušinių trynius atskirti nuo baltymų ir sudėti į morkas. Taip pat sudėti cukrų, nutarkuotas citrinos žieveles, tirpintą sviestą, miltus su kepimo milteliais ir gerai išmaišyti (užtenka ir paprasto šaukšto, mikseris čia nėra būtinas). Likusius baltymus išplakti iki standžių putų ir atsargiai įmaišyti į tešlą. Viską sukrėsti į kepimo formą ir kepti 180-200 laipsnių karštumo orkaitėje, apie 30 min. Atvėsusį biskvitą perpjauti į dvi lygias dalis.
Kremas: maskarponę suplakti su grietinėle. Kai kremas pradės tirštėti, suberti cukrų/cukraus pudrą, supilti citrinos sultis (kiekį reguliuoti pagal skonį) ir gerai išplakti. gaunasi tirštas ir standus kremas.
Gautu kremu sutepti biskvitus, o likusiu kremu - aptepti torto šonus ir viršų.
Skanaus!

Šiltos vištienos kepenėlių salotos

Mano salotų odisėja sėkmingai tęsiasi. Šįkart - šiltos, sočios ir su pamirštomis vištienos kepenėlėmis.

Virtas burokėlis,
salotų lapų mišinys,
vištienos kepenėlės
1 kiaušinis,
keletas šaukštų kukurūzų miltų,
prieskoniai,
sviestas/aliejus kepimui

Burokėlį supjaustyti ir kartu su salotų lapais sudėti į lėkštę (galima dar pašlakstyti mėgiamu užpilu). Vištienos kepenėles paprieskoniuoti, merkti į kiaušinio plakinį, tada apvolioti kukurūzų miltuose ir kepti įkaitintame aliejuje ar svieste. Dar karštas kepenėles dėti ant pasiruoštų salotų ir iškart patiekti.
Skanaus!

Tuno salotos su brokoliais

Nieko naujo, viskas labai paprasta ir seniai žinoma, bet kaip žinia, tai kas yra pamiršta seno, atsiminus tampa nauju. Taip ir man su salotomis. Gal kažkoks vitaminų trūkumas, gal vasaros ilgesys, bet artėjant žiemai vis labiau norisi žalių, šviežių, ryškių salotų, o ne tradicinės šaltojo periodo baltos mišrainės. Kai tokie norai užeina vakarais, tenka "iškratyti" šaldytuvo daržovių skyrių ir gaminti iš to ką randi. O kartais ir visai skaniai pavyksta :)

Brokolis,
virtas kiaušinis,
smulkintas tunas aliejuje,
pievagrybiai,
salotų lapų mišinys

Brokolių žiedynus 1-2 min. apvirti pasūdytame vandenyje, išgriebti ir palikti nusivarvėti. Pievagrybius supjaustyti plokštelėmis. Virtą kiaušinį supjaustyti skiltelėmis. Salotų lapų mišinį dėti į lėkštę, ant jų sudėti pievagrybius, tuną, kiaušinius ir brokolius.
Skanaus!

P.S. druskos ir užpilo man nereikėjo, užteko nuo tuno.

Kišas su soromis ir moliūgu

Jei tikėti protingais dėdėmis ir tetomis, tai sorų kruopose gausu įvairių amino rūgščių, B grupės vitaminų (kurie saugo organizmą nuo depresijos, reguliuoja kraujo spaudimą, gražina odą bei plaukus ar net gerina atmintį), geležies, riebalinių aliejų, kurie padeda įsisavinti kai kuriuos vitaminus ir pan. Todėl nenuostabu, kad kažkada tai buvo bene pagrindinė kruopa iš kurios gamindavo ir miltus, ir sriubas, ir desertus ir net gėrimus. Deja, kaip ir šiais laikais, taip ir anais, vienos naujovės keičia kitas ir paplitus ryžiams, grikiams, kukurūzams soros buvo nepelnytai užmirštos ir išstumtos iš kasdienio raciono. Ir vieną gražią dieną, stovėdama parduotuvėje ir nagrinėdama kruopų įvairovę užkliuvau būtent už sorų pakelio. Nusipirkau (tiesiog smalsumas nugalėjo), ir tik tada pagalvojau, kad gyvenime nesu su jomis susidūrusi, net neįsivaizdavau kaip jas virti, todėl prisėdau prie literatūros ir ėmiau ieškoti kažko, kas nebūtų vien tik košė. Taip atradau kišą, kuris sužavėjo ne tik mane, bet ir visus valgiusius, nes nė vienas negalėjo pasakyti iš ko jis pagamintas, o pagrindinis spėjimas buvo - varškė. Todėl drąsiai galiu teigti, kad sorų kruopos - mano metų atradimas, kuris vis dažniau bus įtraukiamas į šeimos meniu.

Pagrindas:
300 g sviesto
150 ml vandens
500 g miltų
žiupsnis druskos

Įdaras:
300 g moliūgo
250 g sorų kruopų
500 ml pieno
3 v.š. cukraus
3 kiaušinių tryniai
100 ml riebios grietinėlės
100 g fermentinio sūrio
2 v.š. grietinės
sviesto
žiupsnelis druskos

Pagrindas: minkštą sviestą šluotele (mikseris čia visai nereikalingas) gerai sumaišyti su vandeniu ir druska. Atsargiai įmaišyti miltus, gerai išminkyti ir suvyniojus į maistinę plėvelę palaikyti 15-25 min kambario temperatūroje. Išimti tešlą iš maišelio, iškočioti ant miltais pabarstyto stalo, įtiesti į kepimo formą, šakute subadyti (kad neatsirastų pūslių kepant) ir kepti 15 min, 180 laipsnių karštumo orkaitėje.
Įdaras: soras išvirti piene pagal instrukciją ant pakelio. Įberti druskos ir cukraus. Moliūgą nuvalyti ir padalinti į dvi dalis. Vieną dalį supjaustyti smulkiais kubeliais, o kitą - sutarkuoti. Kubelius apkepinti keptuvėje su sviestu ir cukrumi. Kiaušinių trynius šluotele suplakti su grietinėle, grietine ir tarkuotu fermentiniu sūriu. Gautą masę sumaišyti su išvirta sorų koše ir tarkuotu moliūgu. Paruoštą įdarą dėti ant apkepto pagrindo, ant viršaus sudėti kepintus moliūgo kubelius ir kišti atgal į orkaitę dar 10-15 min. Ragauti galima tiek šiltą, tiek ataušusį, bet man buvo skaniausias pernakt pastovėjęs šaldytuve.
Skanaus!
Shape menu

P.S. iš atlikusios pagrindo tešlos iškepiau cukruotų sausainių :)

Turkiškas aguonainis

Esu iš tų keistų žmonių, kurie nejaučia jokios simpatijos šokoladainiams (kaip galima nemėgti pyrago su daug šokolado? Galima :) ), bet negaliu atsispirti aguonainiams. Ir ne bet kokiems, o drėgniems, klampiems ir labai saldiems, kurių užtenka mažyčio gabalėlio, kad praskaidrėtų visa diena. Būtent tokį užtikau kažkur internete, su žyma 'Turkijos virtuvė' (Haşhaş tatlısı) ir jokio kitokio nebekepu. Tik nereikia labai išsigąsti, kad tiek tešla, tiek pats pyragas gaunasi nelabai minkštas ir iškilęs, bet cukraus sirupas padaro savo darbą ir pyragas tampa minkštas ir beprotiškai skanus.

1 st. manų kruopų
1 st. aguonų
1 st. miltų
2 a.š. kepimo miltelių
2 a.š. vanilinio cukraus
0,5 st. cukraus
0,5 st. aliejaus
2 kiaušiniai

Sirupas:
2 st. cukraus
2,5 st. vandens

Pyragas: manus sumaišyti su miltais, aguonomis, kepimo milteliais, vanilinu ir cukrumi. Supilti aliejų, sumušti kiaušinius, gerai išmaišyti, dėti į kepimo formą (geriau į vientisą, o ne atsegamą), išlyginti paviršių ir kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje, apie 30 min.
Sirupas: vandenį supilti į puodą, suberti cukrų ir užvirinus pavirti 10-15 min. Sirupą truputį pravėsinti ir supilti ant karšto pyrago. Patiekti visiškai atvėsusį.
Skanaus!

Šokoladinis džemas

arba vaikiška Nutela. Arba kaip kartais gyvenimas priverčia griebtis gudrybių gelbstint vaikus nuo "šlamštmaisčio" :) Aišku su tikrąja net neverta ir lyginti, bet vien nuo minties, kad čia bananai su šokoladu pasidaro ramiau :)

3 nedideli bananai
3 v.š. cukraus (arba pagal skonį, galima ir visai nedėti)
50 ml apelsinų sulčių
100 g juodojo šokolado

Bananus sutrinti, sumaišyti su cukrumi ir apelsinų sultimis. Sudėti į puodą ir pavirti 5 min ant vidutinės ugnies. Nuimti nuo ugnies, sudėti smulkintą šokoladą ir maišyti kol ištirps. Sukrėsti į stiklainį, sandariai užsukti ir laikyti šaldytuve iki 2 sav.
Skanaus!
Internetas

Skonai (scones) su granatais

Scones - tai tradicinės angliškos bandelės kepamos iš įvairių miltų su dar įvairesniais priedais ir dažniausiai būna apvalios arba trikampės. Šių bandelių paruošiamas toks greitas (kepamos ir nesaldžios), kad puikiai tinka pusryčiams prie arbatos ar tiesiog užkandžiui. Kadangi aš kepiau vakare, ir kaip visada, patingėjau padirbėti kočėlu (nors tešla ir nėra elastinga, bet patys pyragėliai atrodytų gražiau), tai formavau rankomis ir gavosi skonai sausainių pavidale :) Nors ir negalėjau perpjauti pusiau ir dar ant šilto pyragėlio užsitepti sviesto, bet tas maloniai sūrus-traškus-saldus skonis nepaliko abejingų :)

1 apelsino žievelė
2 st. miltų
5 v.š. rudo cukraus
1 a.š. kepimo miltelių
0,3 a.š. sodos
0,5 a.š. jūros druskos
100 g sviesto
1 granatas
100 ml riebios grietinėlės
1 kiaušinis

Nutarkuotą apelsino žievelę sumaišyti su miltais, cukrumi, kepimo milteliais, soda ir druska. Atšaldytą sviestą sutarkuoti į sausą mišinį ir rankomis sutrinti iki trupinių. Suberti granato grūdus. Kiaušinį lengvai suplakti su grietinėle, supilti į miltų-granatų mišinį ir išmaišyti. Suminkyti vientisą tešlą (bet labai nepersistengti minkant, užtenka kad tik visi produktai susijungtų) ir formuoti apvalius arba trikampius pyragėlius. Kepti apie 15 min., 200 laipsnių karštumo orkaitėje.
Skanaus!
Gastronom